Siandien ryte issikraustom is graziojo pajurio viesbucio. Musu sios dienos tikslas – imperatoriskasis Vietnamo miestas ir senoji sostine Hue. Nutoles nuo Hoi An’o 150 km, todel musu laukia 3 valandu kelione :)

Pakeliui uzvaziuojam apziuret dar vieno marmuro fabriko. Salia – kalnas, is kurio sia medziaga isgauna, todel marmuriniu skulpturu aplinkui tikrai daug. Siandien suzinom kas pagrindiniai ju klientai. Vis budavo idomu, kas gi perka sau tokio dydzio Budos ar kitas religinio pobudzio skulpturas, vis galvodavom kokio tipo namas ir pats zmogus turi buti, kad tokius savo kieme pasistatytu 😀 Tiesa pasirodo visai kita… Skulpturos perkamos sventykloms ir baznycioms. Tokiose parduotuvelese atidaroma saskaita, i kuria zmones perveda pinigus ir uz juos yra igyjamos skulpuros. Kaip koks vestuviu dovanu sarasas. Pagaliau viskas atrodo teisingiau 😀

Marmurinis rojus

Skulpturos is akmens pjaustomos diskinio pjuklo pagalba. Baisu tai, kad darbininkai nedevi jokiu apsauginiu kaukiu, taip visa diena ir kvepuoja akmens dulkemis. Keista – gatvese visi vazineja su kaukem, saugodamiesi nuo ismetamuju duju, o cia nesugalvoja…

Taip is akmens gimsta skulpturos

Danange karo metu buvo amerikieciu karine baze. Cia buvo vienas is dvieju pagrindiniu ju oro uostu (kitas buvo Saigone). 150 km i siaure – DMZ (demilitarizuota zona), todel Danangas buvo pagrindinis punktas is kurio viskas buvo tiekiama aplinkinems teritorijoms. Dabar karinis oro uostas perdarytas i civilini (nusileidimo takas turejo buti prailgintas, norint pritaikyti komerciniams lektuvams ir dabar baigiasi praktiskai prie pat kelio), karinese amerikieciu bazese isikurusi vietnamieciu armija. Kadangi miesta supa ilgas papludimio ruozas, cia buvo ir R&R (rest and recreation – poilsio) zona.

Sustojam pagrindiniame miesto papludimy. Tuscias neskaitant keliu turistu ir sportuojanciu zmoniu. Pasirodo vietnamieciai i papludimius eina nuo 5 iki 7 val ryto ir nuo 4 iki 6 vakaro. Jie labai vertina balta oda, todel kai sviecia saule, jokiais budais cia nesirodo. Dabar prisiminiau kad vietines merginos po miesta vaiksto ilgais sijonais ar kelnemis ir svarbiausia su silkinemis pirtinemis. Saugosi :)

Pagrindinis miesto papludimys

Musu kelias vingiuoja per kalna. Auksciausioje jo vietoje grazi apvalgos aikstele. Tuo paciu tai pusiaukele tarp Danango ir Hue. Salia daug nuo ivairiu karu likusiu bunkeriu – vietnamieciu, amerikieciu ir net prancuzu. Sako is cia buvo labai gerai matyti visos apylinkes.

Ant vieno is bunkeriu aptinkam atskiro iraso reikalaujanti vaizdeli. Vestuvines nuotraukos. Tas trecias, kur sedi uz nugaros – stilisto asistentas, kuris patvarko sukneles krastus, kad graziai kristu, jei reikia pataiso plaukus ir pan. Tada atsiseda uz nugaru ir nuotraukoje jo nesimato. Uz kadro dar dirba minia zmoniu – kokie 2-3 fotografai, keli asistentai, makiazo specialiste, stilistas, tada tas kuris komponuoja kadra. Zodziu nereali atrakcija. Atvziave juos jau radom ant to bunkerio, stovejom cia geras 15 min, isvaziuodami vis dar juos palikom. Teisybes delei dar reikia pasakyt, kad savo eiles ant bunkerio kantriai lauke dar dvi jaunuju poros su savo armijomis. Eidami link masinos vis galvojom, kas per tvarka. Siandien ketvirtadienis, negi pas juos vestuves ne savaitgaliais.

Savo nuostaba pasidalinom su Changu, o jis sako, neeeeee, cia gi ne vestuves, cia vestuvines nuotraukos tik. Sako, o tai jus pries vestuves nedarot vestuviniu nuotrauku albumo. Pamates musu veidus matyt supranta, kad ne 😀 Taigi, vestuviniu nuotrauku tradicijos. Likus geram menesiui iki vestuviu, kokia savaite pora skiria vestuvinio albumo kurimui. Kiekviena diena rengiasi sventiniais rubais, darosi pilnus makiazus, sukuosenas ir vazineja po apylinkes fotografuodamiesi. Tada per vestuviu svente, sale puosia vestuvinemis nuotraukomis. Idomiausia, kad vakarietiska vestuvine suknele devima tik vestuviniam albumui, vestuviu metu devimas tradicinis Ao Dai.

Vestuvinis vaizdelis

Apgriautas amerikieciu bunkeris

Tolumoje liko Danango miestas

Laukia vingiuotas kelias

Nusileidus nuo kalno trumpam sustojam, laukiam kol pravaziuos traukinys 😀 Nuo cia prasideda pajurio zveju kaimeliai. Toliau pravaziuojam austriu ilanka. Sako bet ka imetus i vandeni po dvieju savaiciu istrauki aplipusi austremis. Taip ir traukia jas, daziniausiai padangu pagalba 😀 Ilanka pakankamai uzdara nuo vandenyno, joje pristatyta daug namuku ant poliu, kur naktis leidzia zvejai. Kaip kokie medziotojai :)

Zveju kaimelis

Tiltas per austriu ilanka

Nakti visi plauks i jura

Toliau ivaziuojam i visiskai nederlingos zemes rajona. Aplinkui smelis, cia niekas neauga. Todel vietiniai uzsiima buivolu auginimu. Jie labai megsta vandeni, todel vaiksto aplinkui visi murzinai slapi ir iesko, kur gi skanesne zolyte auga :)

Kamstis kelyje

Toliau isvaziuojam i pagrindini salies kelia, kuris jungia siaure ir pietus. Nuotraukoje matyti kokio nerealaus platumo jis yra 😀 Todel norint nuvaziuoti automobiliu is Hanojaus i Saigona, kelyje uztrunki para. Traukiniu dar ilgiau – 30 valandu. Siuo metu vyksta naujo kelio statyba, tiksliau sakant, dabartinis platinamas, po keliu metu cia jau turetu buti platus greitkelis. Kolkas tikrai taip neatrodo. Kas atsitinka su namais, kurie dabar stovi tiesiog prie kelio? Gyventojai gauna kompensacijas ir turi issikraustyti.

Dabar pati vieta papasakoti apie Vietnamo automobilius. Cia ju tikrai nedaug. Kazkur matem kainas ir net susvyravom ar teisingu kursu verciam. Pasirodo teisingu… Masinos – nereali prabanga. O taip yra todel, kad automobiliams taikomas 150-200% importo mokestis (cia „ant virsaus“ :) ). Kaip pavyzdys, 20.000 USD kainuojantis automobilis vietnamieciui kainuoja 63.ooo USD. Norint isivezti is kitos salies naudota automobili dar taikomi ir keli „mazyciai“ apribojimai – automobili galima pirkti tik is originalaus pirmojo seimininko (t.y. automobilis turejes daugiau nei viena seimininka, negali buti importuotas), taip pat turi buti ne jaunesnis nei 6 menesiai ir ne senesnis nei 5 metai ir nuvaziaves ne maziau 10.000 km. (jei norit paskaiciuoti kiek Vietname kainuotu jusu automobilis, spauskite cia)

Nauji automobiliai isvis nerealu – nauja Audi kainuoja 300.o00 USD!!!! Todel automobiliu cia beveik nera, tie kas turi dazniausiai vazineja Vietname surinktomis Toyota Innova, nes joms taikomis mazesni mokesciai. Bet kainuoja jos vistiek nerealius 35.000 USD. Kodel tokie zveriski mokesciai? Pirmiausia norint apsaugoti vietine rinka, tada del keliu infrastrukturos – keliai tikrai nepritaikyti tokiam gyventoju kiekiui. Jei visi nuo motoroleriu persestu i automobilius salis sustotu. Ir ne perkeltine prasme…

Pagrindinis salies kelias, jungiantis pietus ir siaure

Pagaliau atvaziuojam i Hue. Tai nedidelis miestas Vietnamo masteliais – 400.000 gyventoju, sako 5 km nuo miesto ir jau gilus kaimas… Musu viesbutis Indochine Palace stovi paciame miesto centre. Salia – didelis prekybos centras. Kadangi turim gera valanda iki Imperatoriaus rumu lankymo, sugalvojam, kad pats laikas  pabandyti susirasti Canon parduotuve, turim minti nusipirkti dar viena foto aparata. Turim vilties, kad cia jie turi kainuoti panasiai kaip JAV.

Musu viesbutis

Uzeinam i „didiji“ prekybos centra ir net mus pacius suima juokas – VCUP yra auksciausio lygio prekybos centras lyginant su sita skyle :) Canonas palauks 😀
Salia viesbucio randam visiskai tuscia vietini restorana, sutrukdom padavejoms sekti labai svarbius ivykius vietiniame muile, uz tai gaunam spring rollsu ir sriubos. Esam pilnai pasiruose pasivaiksciojimui po imperatoriska miesta.

Miesto vaizdelis

Imperatoriskas miestas susideda is 3 daliu, jo isorine siena 4 km ilgio, ir visa jo perimetra supa platus vandens kanalas. Pirmiausiai praejus pirmuosius vartus patenki i citadele, tada dar viena siena su vartais – patenki i imperatoriska miesta, tada dar viena siena su vartais ir esi uzdariausioje jo dalyje – uzdraustajame mieste. Uzdraustasis miestas buvo isskirtinai skirtas imperatoriui, jo zmonai ir sugulovems. Net imperatoriaus mandarinai (Vietnamo valdininkai) negaledavo patekti i jo vidu.
Taigi, pereinam tilta, sustojam pasigrozeti lotosais, auganciais kanale ir netycia pamatau ziurke begancia per pievute prie sienos… Toliau ejusiu 5 min nelabai pamenu, tai apie pirmaja, labiausiai isorine miesto dali, galiu pasakyt, kad buvo skirta labiausiai apsaugai, kad iveikus kanala ir didziaja siena, nepatektum tiesiai i miesta, o i apsaugine jo zona.

Veliava ant citadeles boksto

Toliau, dar viena siena su vartais (labai graziais, bet dabar deja, restauruojamais, tai nelabai buvo net ka fotografuoti – viskas apstatyta pastoliais). Perejus siuos vartus mes jau imperatoriaus mieste. Cia buvo mandarinu „ofisai“, kuriuose jie sprende visus valstybes valdymo reikalus, leido istatymus ir pan. Tolumoje atsiveria vaizdas i imperatoriaus rumus.

Tolumoje – imperatoriaus rumai

Prie iejimo (viduje fotografuoti draudziama)

Paciuose rumuose, sosto kambaryje fotografuoti grieztai draudziama, sedi daug zmogeliuku, kurie tai atidziai priziuri. (Radau internete nuotrauka, jei norit galit paziuret cia). Visa sale raudonai auksine, jos centre didziulis sostas, kuriame imperatorius priiminedavo visus interesantus, is cia kreipdavosi i tauta, kuri susirinkdavo didele aiksteje priesais.
Isejus pro galines duris, patenki i galine miesto dali, kurios viduryje, dar viena siena apsaugotas garsusis Uzdraustasis miestas. Sekdami Kinijos imperatoriu pavyzdziu, Vietnamo imperatoriai uzdraustajame mieste laike nuo 150 iki 400 suguloviu. Man labai patiko pasakojimas kaip jos buvo atrenkamos – pasirodo kiekvienais metais buvo organizuojamas grozio konkursas, i kuri susirinkdavo pacios graziausios salies merginos, pavaikstinedavo, pademonstruodavo savo sugebejimus ir graziausios budavo pakvieciamos tapti imperatoriaus sugulovems 😀 (neramina, kad si tradicija vis dar gyva :( ). Karaliaus „naktini kalendoriu“ sudarinedavo eunuchai, pagal menulio kalendoriu (15 ir 16 menesio naktys buvo rezervuojamos karalienei), kitos dienos paskirstomos remiantis 9 suguloviu kategorijomis…
Dar i uzdrausta miesta galejo patekti eunuchai – dalis ju buvo naturaliai gime hermafroditai (kaimas labai dziaugdavosi jei toks gimdavo, nes visas kaimas keliems metams budavo atleidziamas nuo mokesciu), kiti buvo kastratai, toki kelia pasirinkdami kaip vienintele galimybe patekti i imperatoriaus rumus. (Zodziu, visko cia nesurasysiu, jei ka domins placiau, galesim aptart prie arbatos puodelio 😉 )

Didziuliai bronziniai katilai pilni vandens – jei kartais kiltu gaisras

Biblioteka ir teatras – vieni is nedaugelio islikusiu pastatu

Teatras

Sis miestas tvirtove buvo salies sostine nuo 1802 iki 1945 metu. Per tuos metus, sali purte ne vienas karinis konfliktas, tvirtove ne karta buvo bandoma paimti. Didziausia tragedija ivyko Vietnamo karo metu, 1968 m. Siaurei pradejus Tet atakas (cia idomiau butu skaityti jei apie kelione rasytu Aleksas), Nauju metu nakti imperatoriskas miestas buvo subombarduotas. Amerikieciai galvojo, kad bombu garsas buvo fejerverkai ir nieko nesieme. Is 160 pastatu stoveti liko tik 10… Visa kita buvo nusluota nuo zemes pavirsiaus…

Didzioji dalis buvusio miesto – nusluota nuo zemes pavirsiaus

1993 m. miestas buvo itrauktas i Unesco paveldo sarasa. 2010 metais pagaliau pabaigtas miesto atstatymo ir restauravimo projektas, sako kad 2015 turetu prasideti jo igyvendinimas, bet Vietname niekad nezinai…

Vyksta restauravimo darbai

Apsauginis kanalas

Kiekvienas imperatorius dar budamas gyvas pradedavo ieskoti vietos, kurioje bus palaidotas. Turedavo net specialu patareja, kuris vazinedavo po apylinkes ir ieskodavo tobulos vietos labiausiai atitinkancios imperatoriaus charakteri ir gyvenimo buda. Radus vieta, pats imperatorius priziuredavo jos irengima. Cia buvo pastatomi dar vieni mazyciai rumai, gyvenamieji namai sugulovems (imperatorius megdavo cia atvaziuoti kaip i savo uzmiescio rezidencija), teatras, parkai ir t.t. Jam mirus, siame miestelyje buvo pastatoma sventykla jo atminimui. Zodziu tokie keisti parkai-mauzoliejai.
4-to imperatoriaus (buvo 13 imperatoriu) sventykla didziule, joje atskiras miestelis, kuriame po jo mirties dar metus gyveno suguloves ir priziurejo jo kapa. Kadangi imperatorius buvo laikomas labai romantisku, visa sventykla tai atspindi – grazus lotosu tvenkiniai, miskas (viename net auga pusys!!!). Kadangi mego isgerti, takeliai visi vingiuoti, kad atspindetu ir sia savybe 😀

Vartai i suguloviu kvartala

Suguloves po imperatoriaus mirties siame „miestelyje“ gyvendavo ir priziuredavo jo kapa

Viduje surasyti visi imperatoriaus zygdarbiai ir pasiekimai

Norintys gali nusifotorafuoti su senoviniais rubais ir senoviniame soste :D

Toliau, dar vieno imperatoriaus kapas – sitas jau modernaus-europietisko stiliaus, nes imperatorius (12-as, veiksmas vyko jau po 1900) buvo daug metu pragyvenes Prancuzijoje. Si kapaviete pribloskia didybe. Pastatyta ant auksto kalno, i kuri uzlipama daugybe staciu laipteliu. Smulkiu detaliu gausa uzburia, o uzkilus i virsu atsiveria nerealus vaizdas i dziungles… Tikrai pribloskia!

Laiptai aukstyn

Antrame lygyje surasyti imperatoriaus nuopelnai

Is virsaus atsiveria puikus vaizdas i aplinkinius ryziu laukus ir juos supancias dziungles

Mandarinu skulpturos

Mandarinu skulpturos

Pagrindinis pastatas – kapaviete

Viduje pribloskia detaliu gausa

Hue miestas ilga laika buvo Vietnamo budizmo centras. Jame esancioje sventykloje kilo garsusis budistu vienuoliu pasipriesinimo judejimas. Viskas prasidejo, kai Pietu Vietnamui eme vadovauti naujasis pro-katalikiskas prezidentas. Po truputi jis emesi isstumti budizma is vietnamieciu gyvenimo. Salyje, kur 1963 metais 90% gyventoju buvo praktikuojantys budistai tai buvo gana kontraversiska. Pirmiausiai kataliku baznycia atleido nuo mokesciu, atimtas is budistu zemes atidavinejo jiems, o viskas sprogo uzdraudus keltis budistu religines veliavas. Budistu vienuoliams susirinkus i protesta Hue miesto centre, armija ir policija vaikyti ju emesi sautuvu ir granatu pagalba. Pasekme – 9 zuve budistu vienuoliai. Po 3 dienu protesto vardan, ivykio vietoje susirinko minia besimeldzianciu budistu, taciau armijos buvo apipilti chemikalais. 67 zmones atsidure ligonineje.
Luzio taskas buvo pasiektas kai Hue vienuolyno pagrindinis vienuolis Quang Duc, nuvaziavo i viena judriausiu Saigono sankryzu, islipo is automobilio, atsisedo i lotoso poza, su juo kartu atvaziave vienuoliai apipyle ji benzinu ir taip prie visu jis susidegino (jei kas esate saltesniu nervu nei as, galite paziureti youtube, visa tai buvo filmuojama, rodoma per tv ir t.t.).
Sis ivykis pagaliau pasieke savo, JAV CZV pagalba po keliu menesiu, prezidentas ir jo brolis buvo nuzudyti, buvo isrinktas naujas prezidentas.
Musu lankoma sventykla, viso sio neramumo metu buvo pagrindinis budizmo centras, cia vis dar saugoma susideginusio vienuolio masina, su kuria jis is cia ir isvaziavo i Saigona ir salia kurios susidegino.
Siomis dienomis cia vis dar budistu vienuolynas, salia vaiksciojantys vienuoliai suteikia nepaprastos ramybes jausma :)

Sventyklos bokstas

Smilkalai prie iejimo i sventykla

Quang Duc automobilis ir susideginimo nuotrauka

Sventyklos viduje

Ramybes valandele

Fone vienuoliai skambina gongu, visa pievute vesiame pavesyje. Gera…

Vietnamiesciai labai megsta kiemuose auginti bonsus

Trumpam isidarbinau :)

Tolumoje – Laosas

Paskutine sios dienos atrakcija – pasiplaukiojimas laiveliu pagrindine miesto upe. Kadangi jau vakare, karstis po truputi slugsta, o gal cia vejelis toki ispudi sudaro? 😉

Plauksim laiveliu

Vietnamietiskas laivelis

Siais laivais plukdomas is upes dugno iskasamas smelis. Jis naudojamas fasadu tinkavimui. Cia identiski laivai, tik vienas pilnas, kitas dar ne…

Vakare planavom eiti i miesta, bet pries tai nusprendem po tokios karstos dienos atsigaivinti viesbucio baseine… ir nepastebejom kaip sutemo 😀 Pasirodo kazkaip sugebejom prabuti cia net 3 valandas :)

Vakaras prie baseino :)

O tada atejo jausmas, kad norim si vakara praleisti civiziluotai – su „ilgais“ drabuziais ir geru steiku vakarienei. Todel pasipuosem ir issiruosem i viesbucio restorana. Cia gavom po nerealu australietiska steika, isgerem dovanota vyno buteli ir net sugebejom „uzdaryti restorana“ 😀

Persibazavom i greta esanti bara su gyva muzika. Gerimai is tikru tauriu ir jokio surmulio uz nugaros buvo tai ko sianakt reikejo 😀 Esam pasiruose ryt ryte skristi i pietus!

Baras. Paskutines pora valandas be musu nieko nebebuvo :D

Written by Ieva