Vietnamo teritorijai priklauso vienos pagrindiniu Azijos upiu – Mekongo delta. Mekongo upes istakos aukstai Tibeto kalnuose, ji teka per Kinija, Birma, Laosa, Tailanda, Kambodza ir Vietnama. Vietnamieciai Mekonga vadina 9 drakonu upe (9 jiems yra laimingas skaicius, o drakonas – valdzios ir paties Vietnamo simbolis. Kadangi Mekongas Vietname issisakoja i 9 sakas, todel skaicius ir simbolika nepaprastai vertinantiems vietnamieciams tai ypatingas zenklas).
Delta – 39.000 kvadratiniu kilometru, zemes lygis virs juros – vos 3 metrai, visa zeme israizyta upeliuku ir kanalu, o upe pernesa tiek sanasu, kad per metus i jura sausuma issiplecia 60-80 metru!!! Tai ju zemes ukio centras. Zeme cia nepaprastai derlinga, 80% – ryziu laukai. Kiekvienais metais potvynio metu, vandens lygis pakyla 2-3 metrus, uzliedamas viska aplinkui.
Pirmas sustojimas – Vinh Trang Budistu sventykla. Vietnamieciu Buda – Laimingas Buda 😀

Vinh Trang sventykla

Siandien pirmoji menulio menesio diena. Pirma ir penkiolikta menulio menesio diena visi budistai turi apsilankyti sventykloje, todel siandien ne tik labai daug besimeldzianciu zmoniu, bet ir kai kurios vietos nepraeinamos, pvz. didziule sventyklos dalis paskirta „valgyklai“. Didziule sventykla turi ir grazia biblioteka ir bendruomenes kambari.

Bendruomenines sventyklos patalpos

Vienuoliai ir mazosios budistes

Pagaliau atvykstam i miesteli, kuriame „vartai“ i delta. Cia persikeliam i laiveli ir plaukiam aplankyti salu, kuriu kievienos bendruomene garseja vis kitais „verslais“:

Plaukiam

Bitininku sala ir ju medaus arbata

Vaisiu augintojai ir tradicine vietnamieciu muzika

Plaukiam kanalu bambukine valtele

Kokoso saldainiu gamyba – laukit lauktuviu!

Buivolas, kuri reikia apeiti ratu, nes labai piktas ir pavojingas

Augintiniai :) Kai kurie jau uzraugti ;)

Lankantis paskutineje saleleje, dar svilino saule. Ilipom i savo laiveli ir staiga pamatem, kaip kaire upes puse is sauletos pasidare visiskai pilkai balta. Tropine liutis. Atejo per kelias minutes. Dar spejom gauti milziniskus siuksliu maisus, dar zinomus kaip lietpalciais ir sedim laimingi laivelyje (po stogu 😉 ), geriam kokosu vandeni, o aplinkui pila. Senas geras lietuviskas pasakymas pila kaip is kibiro, cia puikiai tinka. Idomu ar kada senoves Lietuvoj budavo tropines liutys?? Jei ne, is kur toks palyginimas 😀

Tropine liutis is niekur baisi ne visiems :D

Liutis kaip atejo, taip pradejo, po 10 min plaukimo vel sviete saule ir is laivo i kranta islipam visiskai sausi. Cia kaip visada vietines reiksmes turgelis. Siulo pirkti marskinelius, kepures, ir visa kita ko tik gali reiketi, bet dazniausiai visai nereikia. Kai mandagiai atsakom, „aciu, bet ne“, jos visos persimeta i vietine kalba ir susisukauja kazka vietine kalba. Musu gide sako, supratot ka pasake? Kad apie mus tai puikiai supratau :D, sakau „kazka negrazaus“, sako „ne, sake, kad koks grazus vyras, koks grazus :D“. Va taip va!
Pakeliui i Saigona vaziuojam palei ryziu laukus. Viesbuciuose labai graziai juos augina vazose. Sakom, gal zinot kur nusipirkti ryziu sejimui? Musu gide su vairuotoju nusijuokia, sako kad pardavineja seklas tik uzmiestyje ir ne tokiais kiekiais kaip mums reikia 😀 Bet vairuotojas (jis gyvena uzmiestyje) siandien vakare pabandys gauti, gyvunu prekiu parduotuvese ju kartais buna, nes jais lesina naminius paukscius :)
Siadien paskutinis musu vakaras Vietname, rytoj sesta ryto jau isskrendam i Kambodza. As labai noriu nusipirkti citrinzoles, nes kazkada parsiveziau mazyti maieseli is Seiseliu ir paskui puse metu gailedama kiekvieno lapelio viriau pacia skaniausia salta arbata pasaulyje. Cia ta citrinzole kaip kokie krapai, jos visur pilna ir dideliais kiekiais. Tiek sviezios (kuri Lietuvoj aukso kainos), tiek itariu dziovintos.
Patraukiam i „baisuju turgu“ jos ieskoti. Pakeliui isklausom milijona „ko ieskot?“, „pirkit … (irasykit bet koki zodzi, greiciausiai tiks)“ ir t.t. Galiausiai pas viena moteriske tarp simto tukstanciu prieskoniu maisu pamatau dziovinta citrinzole. Radom! Paimam kilograma, sumokam 15 litu ir laimingi galim judet lauk.
Koks atostogu vakaras be saldumynu? 😀 Sustojam savo ledaineje, o antram desertui Aleksas siandien isbando Mochi saldumynus. Tai pagal japonu francize gaminami lipniu ryziu kamuoliukai su dzemu viduj. Man pasirodo per lipnus, per saldus, bet Aleksas devintam danguj. Dar ir issinesimui pasiima 😀
Rytoj keltis penkta valanda, dar reikia susipakuoti daiktus, todel nusprendziam siandien vakarieniauti arciau viesbucio. Salia stovi labai grazus vietnamieciu virtuves restoranas. Kadangi mes pakankamai ankstyvi (dar tik septynios), esam pirmieji lankytojai. Vietnamieciai labai vertina pirmuosius pirkejus, nes jie atnesa laime :) Gatveje isbandyto maisto geros virtuves variacijos vertos demesio. Maistas tikrai nepaprastai skanus. Vyrukas issodinantis svecius mandagiai musu pasiteirauja is kur mes. Cia tradicinis klausimas, Vietname jis uzduodamas dar pries pasisveikinant 😀 Lietuvos vardas nieko niekam cia nesako, Europa yra geografinis vienetas, kuris juos cia puikiai patenkina. Taigi, graziai atsakom kad is Lietuvos, kad tai Europoje, bet labai maza salis (3 milijonai gyventoju salyje 10 milijonu gyventoju miestieciui visada skamba juokingai). Vyrukas pamirksi, bando visaip smegenyse issaukti bet koki aingo apie musu sali, bet vis nesekmingai. Tada po pirmo patiekalo jis grizta ir sako, pas jus Lietuvoj labai grazu!!!! Ka tik paziurejau Wikipedijoj 😀 Labai grazi didele dykuma prie juros 😀 Ir kaip gali nemyleti tokiu zmoniu :)
Written by Ieva