Pagrindinis sios dienos planas – atsistoti ant lentos Siauriniame krante. Vidurdieni Haleiwa miestelyje musu laukia instruktorius, kurio padedami tikimes ivaldyti surfinimo pagrindus. Bet pries tai vienas svarbus darbas – reikia nusipirkti kontaktinius lesius. Savuosius palikau namie ant spinteles prie duru, o be ju man bus sunku. Su akiniais listi i vandeni butu kvaila, be ju mano pasaulio pazinimas gerokai susiaurinamas :)

Netoli viesbucio, pagrindineje Waikiki gatveje randam akiniu parduotuve. Iskart prieinu prie pardavejos ir paprasau lesiu. O jinai man ir sako: „ne ne ne, mes neparduodam, cia gydytojo reikia“. As sakau „nereikia man gydytojo, man paprastu reikia, as viska zinau“, o jinai ziuri i mane tokiom apvaliom akim „tai jus turite recepta su savim?“. „Koki … recepta, man lesiu reikia“ 😀 Zodziu, jos teigimu, lesiu as negausiu, nes JAV reikia, kad pries tai patikrintu gydytojas ir juos israsytu, o tada specialioj optikoj galima isigyti… As dar noriu gincytis apie tokia kvaila sistema, bet Aleksas mane fiziskai uz rankos istraukia is parduotuves. Pakvepavus ir nusiraminus randam dar viena optika. Vyrukas irgi purto galva ir sako, jums pas gydytoja reikia, ne i optika. Su situo net nepradejau gincytis, nes panasu, kad mano planas katik zlugo. Prie rytinio kavos puodelio aptariam galimybes – listi i vandeni prisirisus akinius virvute (Aleksas siulo geriau jau tada „aukoti“ akinius nuo saules, pametus bent jau neliksiu visai be nieko) arba bandyti suktis nelabai primatant. Nubalsuoju uz pastaraji varianta. Panasu, kad bus idomu :)

Pries pasidalindama  kaip gi mums sekesi gaudyti bangas, noriu papasakoti apie Vans Triple Crown banglenciu turnyra, kuris siandien ryte prasidejo Siauriniame Krante. Tai vienas prestiziskiausiu WSL (World Surfing League – Pasaulio Banglenciu lygos) turnyru, vykstantis jau 33 metus ir truksiantis ateinancius kelis menesius (iki gruodzio 20 d.). Siemet turnyras sulauke ypatingo demesio, nes pries gera menesi, havajietis John „John“ Florence tapo pasaulio banglenciu cempionu ir dabar bandys trecia karta laimeti Triple Crown (yra laimejes 2011 ir 2013 metais).

Siemet i turnyra atvyks apie 200 atletu, ju komandu ir seimos nariu. Taip pat dar 200 organizatoriu ir aptarnaujancio personalo. Tai didele paskata Havaju ir ypac Siaurinio Kranto ekonomikai. Bringham Young Universitetas paskaiciavo, kad 2011 metais, sis sesiu savaiciu turnyras jiems atnese 10.9 milijonus USD tiesioginiu ir 20.9 milijonus USD netiesioginiu pajamu. Specialistai teigia, jog siemet siuos skaicius bus galima drasiai dvigubinti. Dar nemazai uzdirbama is televiziniu transliacijos teisiu. Jei norite stebeti si turnyra, nueikite i WorldSurfLeague.com, jie planuoja sukurti nemeziau kaip 100 transliacijos valandu. Sako, jog sios transliacijos kasmet pritraukia vis daugiau ir daugiau ziurovu, ir pradeda populiaret ne tik tradicinese „banglenciu“ valstybese, bet ir Europoje, Pietu Amerikoje ir Azijoje.

Vienas sutiktas surferis pasakojo, kaip sudetinga yra planuoti tokius turnyrus. Kievienai turnyro sakai (Hawaiian Pro, Vans World Cup of Surfing ir Billabong Pipe Masters) yra skiriamos dvi savaites. Per jas niekas nezino kuria diena ir kuria valanda turnyras vyks. Gali buti, kad vyks kiekviena diena, gali buti, kad bus ir keliu dienu pertrauka. Sportininkai turi buti nuolat pasiruose ir kiekvienos dienos 6 valanda ryte teisejai, ivertine tos dienos bangu prognozes, paskelbia ar turnyras vyks ar ne ir jei taip, tai kuriomis valandomis. Zodziu peilis tradicinei televizijai :)

Mes i Haleiwa miesteli (tai pagrindinis Siaures Kranto miestelis, dar vadinamas banglenciu Meka) atvaziuojam apie vienuolikta valanda ir iskart patraukiam i pagrindini papludimi, kuriame turnyras ir vyksta. Kadangi siandien sestadienis, papludimyje daug zmoniu, visi sugriuve ant smelio stebi profesionalu pasirodymus. Laukiamiausi, aisku, John „John“ ir banglenciu sporto legenda, 11 kartu pasaulio cempionas Kelly Slateris. Taciau valanda netrunka prabegti ir mes jau turim begti, laukia musu sloves valanda.

Photo 13-11-16 01 24 38

Triple Crown turnyras

Photo 12-11-2016, 11 22 17

Triple Crown turnyras

Instruktorius nusiveza mus i ramesne ilanka, kurioje jau knibzda visokio plauko surferiu – pora tokiu paciu turistu kaip mes ir daug vietiniu, kurie surfina visomis seimomis. Siandien pirma karta pamaciau, ka reiskia kai sako, kad australai ir havajieciai vaikai uzauga ant lentos. Maciau motina, kuri surfina su visisku kudikiu priristu prie krutines. Labai daug tevu turi maziukus dar nevaiksciojancius vaikus pasisodine arba pasigulde ant lentos. Kiti kokiu 4-5 metu vaikus jau stato ant vaikisku lentu ir tempia i vandenyna savarankiskai. Man tikrai baugu matyti kaip nevaiksciojantis vaikas su dviem pripustom „rankovytem“ guli isitveres lentos sonus. Tikimybe, kad banga jo siandien taip ir nenuplaus lygi nuliui… Bet tuo paciu kyla neapsakomas susizavejimas kaip nuo tokiu mazu dienu vaikai mokomi nebijoti vandens ir bangu…

Musu pamoka prasideda geromis 10 minuciu pagrindiniu surfinimo taisykliu, parodymo kaip is gulimos pozicijos staigiai pasokti ir atsistoti ant lentos ir mes jau vandenyje. Neslepsiu, lisdama i vandeni nebelabai supratau ko as cia atsivilkau 😀 Nusiyriam tolokai nuo kranto ir ziurek instruktorius jau stumia lenta nuo bangos. Nepasididziuosiu ir pasigirsiu, kad atsitojau jau is pirmo karto!!! Deja, bet po to seke keletas dideliu bangu, kurios varte visas lentas aplinkui, kokius keturis kartus sugebejo mane nubloksti nuo lentos ir po vandeniu, dar net nebandant atsistoti, o ramiai gulomis besiyriant gilyn. Panikos tikrai buvo. Visi mane pazistantys zino, kad paniskai bijau sokineti i vandeni, vengiu nerti, nes pagauna labai stiprus nesaugumo jausmas. Apeme jis ir siandien, kai nuolat per nosi buvo stumiamas nerealaus surumo vanduo, akis grauze taip, kad net apsidziaugiau, jog niekas nepardave man tu lesiu, nes butu reikeje juos mesti lauk tiesiog cia, vandenyje. Jau buvau nusprendus sukti i kranta, bet instruktorius perkalbejo ir pazadejo pasaugoti nuo tokiu piktu bangu ir likau vandenyje. Po to pavyko dar keleta kartu atsitoti ir nuciuozti banga, todel diena tikrai nenuejo veltui. Juolab, kad mane labai graziai pagyre :) Aleksui sekesi lengviau, bet ir jis sake, kad musu raumenys visiskai nepritaikyti siam uzsiemimui ir kad jam irgi po poros valandu jau buvo fiziskai sunku. (Aciu dievui ;), nes buvo geda, kad tik mano kunas pasiduoda).

Po dvieju valandu islipus i kranta paaiskeja, kad vandenyje nuolat mirksta surferis turintis dideli fotoaparata, nebijanti vandens, kuris uzsiima tuo, kad fotografuoja tokius kaip mes ir paskui jiems parduoda nuotraukas. Tiesa pasakius apsidziaugiam :) Idomu tureti prisiminima. Nuotraukos aisku juokingos, nes esam uzfiksuoti ne paciomis lengviausiomis akimirkomis ir visai nenutuokiantys, kad bus kazkas fotografuoja :) Bet juk ir nepreneduojam i Quicksilver reklamas :) Bent jau kol kas 😉

IMG_0172 IMG_0198 IMG_0228 IMG_0230 IMG_0243 IMG_0270

Po to tokio alinancio uzsimemimo reikia maisto. Siandien miestelyje daug ivairiausiu maisto „svenciu“. Baznycios kieme pardavineja Kalua Parseli, o mes randam keptus visciukus. Suvalgom tiesiog vietoj, atsisede ant pieveles. Skanu neapsakomai. Pasirodo per sestadieni sie zmones parduoda 500-550 grilintu visciuku. Neblogai, ar ne?

Photo 12-11-2016, 14 24 05

Pietukai

Labai daug laiko nebeturim, nes puse septyniu vakaro musu laukia skrydis i Didziaja sala. Pridave masina supakuojam savo kuprines i apsauginius maisus (kuprines turi milijona dirzu dirzeliu, be to jos svarios ;), nesinori kad istepliotu). Deja, atvykus i oro uosta ir bandant isiregistruoti (cia viska reikia atlikti paciam, pasisverti bagaza ir uzsiklijuoti „barcoda“ taip pat paciam), pasirodo, kad Alekso kuprine 5 svarais sunkesne nei limitas, mano gerokai lengvesne. Skirtumas ivertinamas 30 USD. Uzpuola klausimas ar spjauti ir sumoketi tuos papildomus pinigus ar ispakuoti kuprines, perdeti kelis kilogramus is vienos i kita ir priduoti nieko neapsaugotas. Nusprendziam taip ir padaryti. Skaudancia sirdimi ispakuojam taip ilgai pakuotas kuprines (beda, kad tokiam mazam oro uoste nera, kas bagaza suvyniotu i apsaugine plevele) ir registruojames is naujo. Dabar jau viskas gerai, isodinimo kuponai rankose, zygiuojam link ilaipinimo. Nepatikesit, bet vienam is musu (man 😉 ) tenka palengvinta patikra. Pasirodo iregistruojant kompiuteris atsitiktine tvarka atrenka zmones, kuriems patikra ne sustiprinima, bet palengvinama :) Atskira eile prie svietimo aparato, nereikia nusiauti batu, nereikia iskrauti daiktu! Zodziu, galeciau tokioje loterijoje laimeti ir dazniau :)

Photo 12-11-2016, 17 28 43

Havaju avialinijos remia naujaji Disnejaus filmuka Moana

Iki ilaipinimo dar geros 20 minuciu, spejam dar ir alaus oro uosto bare isgerti :) Lektuvas didelis ir pakankamai pilnas, o skrydis toks trumpas (truputi daugiau nei 30 min), kad vos pakilus jau pradedam leistis :)

Photo 12-11-2016, 17 49 33

Pora vietinio alaus pries kelione

Nusileidziam Hilo oro uoste, kuris atrodo kaip mazo kaimelio autobusu stotis.

Photo 12-11-2016, 19 56 59

Hilo oro uostas

Musu kuprines atnesa rankomis, nes dauguma skrenda nesaziningai virsydami svorius ir bagazo limitus rankiniame bagaze, taip taupydami tuos 25 USD uz lagamina. Musu masina uzsakyta nuo rytojaus ryto, nes uz tas papildomas kelias valandas is musu norejo paimti daugiau nei dvigubai daugiau nei uz viena pilna diena. Siaip, masinos Didziojoje saloje nerealiai brangios, kaip beje ir viesbuciai, kurie be kitako dar ir neparastai zemo lygio. Sako, kad triju zvaigzduciu viesbutis sioje saloje jau prabangos virsune. Taigi, nors masina uzsakyta tik nuo ryto taupant tuos nepilnus 200 USD, nusprendziam nueiti paklausti gal visgi galime pasiimti ja jau dabar ir kiek jie nori uz tai papildomai. Vyrukas labai linksmas, sedi burelyje su kitais kitu nuomu atstovais, pasiziuri i savo sarasa ir sako, hmm, jus norejot Jeep Wranglerio, tai jis bus tik rytoj ryte, siandien nieko neturiu… Sveiki atvyke i „didziaja“ sala :)

Nieko tokio, griztam prie pirminio plano, pasiimam taksi ir atsisveikinam su juo iki rytojaus ryto.

Musu viesbutis kaip ir tikejomes pakankamai baisus, jame net kondicionieriaus nera, vietoj jo trys pastatomi ventiliatoriai. Kiek uz ji mokam net nesakysiu. Nes gal ne visai Katedros Kempinskis, bet netoli 😉 Nusiperkam Dr.Pepper is automato koridoriuje ir griunam miegot. Rytoj laukia intensyvi, bet nepaprastai idomi diena! Bet apie tai rytoj :) Labanakt!

Written by Ieva