Diena prasideda mazyciu nesusipratimu viesbutyje. Ateinam paprasyt, kad validuotu parkingo bilieteli, o mums sako, bet jus siandien jau turite issichekinti. Stovim niekaip nesuprasdami kaip. Uzsisakem viesbuti trim naktim iki sestadienio, kai turesime skristi i kita sala. Prabego dar tik dvi… O jinai mums sako, jeigu jus darete dar viena nauja registracija, man reikia jos numerio. Sakom, kad ne, mes iskart uzsakem tris naktis. Randu telefone uzsakymo patvirtinima, kuriame aiskiai parasyta Nov 9-12. Siandien 11… Mergina pasiknisa savo popieriuose istraukia musu registracijos forma, ant jos parasyta Nov 9-11. Rodo mums Alekso parasa ir sako, taigi va, pasiraset… Nu labadiena… Dave pasirasyt, sudeliojo varneles kur, tikrai netikrinom, ka jos ten pripaise. Zodziu, ateina vadybininke, stuksi stuksi kompe, sako, cia musu klaida, iregistruojant blogai suvedem. Tada pradeda burbet kazka apie tai kad nezinano ar bus laisvu kambariu, bet pamacius musu veidus garsiai to nepakartojo :) Po geru penkiolikos minuciu skaiciavimo ir perskaiciavimo kiek mes jau sumokejom, kiek dar reikia, kokie rezervai uzdeti ant kokios korteles, kuris rezervas dengia parkinga, o uz kuri parkinga jau sumoketa, esam ten kur turejom buti pries penkiolika minuciu – vis dar gyvenam sitam viesbutyje, ir rankose laikom validuota parkingo bilieteli. Pliusas – kavos siandien ryte nebereikia :)

Vienintelis sios dienos planas – papludimys. O tiksliau papludimiai… Pradedame nuo Siaures kranto, suvalgome pusrycius uzkandineje, kuri ikurta, matyt, kartu su miesteliu. Padavejos tikrai dirba irgi nuo isikurimo. Zodziu miela ir senais filmais dvelkianti vieta. Gaunam keptu kiausiniu ir didziuliu mieliniu blynu su bananais ir klevu sirupu. Kava sunkiai geriama, bet uztat papildoma kiekviena karta kai pradeda arteti dugnas :)

Siandien amerikoje svente – veteranu diena. Nedirba mokyklos ir valdiskos istaigos. Zodziu, visi traukia prie vandenyno.

Veteranu diena JAV buvo pradeta svesti kartu su britais ir kanadieciais, kurie svencia Atminimo diena, skirta Pirmojo pasaulinio karo pabaigai ir jame dalyvavusiems atminti. Taciau veliau, amerikieciai nusprende, kad tai puiki diena pamineti bet kurio karo ar konflikto, kuriame jie dalyvavo veteranus. Todel tai diena, kai pagerbiami tiek Antro pasaulinio, tiek Korejos ar Vietnamo karu veteranai ar kariskiai tarnave Persijos ilankos kare ar Afganistane. Sliauziodami po miesteli sutinkame Jeep’u parada, kuriuo vaziuoja veteranai. Visi issikele JAV veliavas, kai kurie dar turi ir Juru Pestininku ar Oro pajegu veliavas.

img_1714.jpg

Veteranu paradas Haeiwa miestelio gatvemis

Siaip kariskiai cia labai gerbiami. Visur, kur reikia bilietu, jiems specialios kainos arba isvis nemokama. Baruose ir restoranuose jiems taikomos nuolaidos. Havajuose jie netgi vazineja automobiliais su spec. numeriais. Vietoj standartinio „trys raides trys skaiciai“, pas juos didele JAV veliava ir keturi skaiciai ir uzrasas „Armijos veteranas“.

Toliau pasukam i salos pietus, kur nera dideliu bangu ir vandenynas kur kas ramesnis. Issirenkame papludimi, kuris primena karibus – skaidrus zydras vanduo ir baltas smelis. Skirtumas tik didziulis kalnas, ireminantis vaizdeli. Siaip, neslepsiu, kaip is filmo :)

img_6843-1.jpg

Waimanalo papludimys

Vanduo nepaprastai siltas, bangos nedideles, toks jausmas, kad specialiai sukurtos sokinejimui. Paskui dar bandom is smelio statyti pili, taciau bangos tokios stiprios (siaip grizdamos taip traukia i vandeni, kad mane kelis kartus net pajudina is vietos per keliasdesimt centimetru), kad kiekviena karta turim pradeti statyti is naujo. Kadangi pilis gavo Sizifo varda, nusprendziam nebesikankinti ir judeti atgal siaurines pakrantes link.

Sio vakaro meniu – garsusis Sunset (saulelydzio) papludimys ir vaisiu desertas is labai saunaus vietinio sulciu baro.

img_1715.jpg

Lanikai Juice baras

Saulelydis nepaprasto grozio. Gera sedeti ir nieko neveikti.

img_6848.jpg

Vakariene

img_9228.jpg

Saulelydis Saulelydzio papludimy

img_8777.jpg

Saulelydis Saulelydzio papludimy

img_8795.jpg

Saulelydis Saulelydzio papludimy

Griztam i viesbuti, prie parkingo uzdeta lentele „full“. Velnias… Penktadienis. Apvaziuojam kelis kvartalus aplinkui, viskas pilnai priparkuota. O ir siaip Waikiki centre su parkingu sunku. Dar vienas ratas ir griztam i viesbuti. Ziurim kaip tik isvaziuoja masina is parkingo. Mums jau suzimba viltis, kad tuoj ivaziuosim, bet du ant dvieju moteriske, stovinti salia jo papurto galva ir sako „vistiek negalima“. Einu aiskintis tai ka mums dabar daryti :) Pasirodo, uz keturiu kvartalu yra draugiskas viesbutis, kurio parkingas neremontuojamas ir jie priima musu viesbucio sveciu automobilius. Kodel to negalima buvo pasakyti kai aiskino, kad gali buti problemu su parkingu, kai registravomes i viesbuti, man nesuvokiama :) Bet cia jau taip yra. Jei nepaklausi tiesiai, niekas neskubes papasakoti kazko i prieki.

Parkinga randam, pabendraujam su labai juokingu ji saugojanciu senuku, kuris kaip is knygeles uzdavineja klausimus ir palenkes galva i sona laukia atsakymo. Pvz. „ar jus gyvenate viesbutyje?“. Sakom ne, nes mes jo viesbutyje negyvenam. Tada jis klausia „o tai kur jus gyvenat“. Sakom „bla bla bla viesbutyje“. O jis papurto galva ir sako „tai visgi gyvenat viesbutyje. As juk todel ir klausiau, nes viesbucio gyventojams yra pigiau“. Kaip jis aiskinosi visas Alekso ID korteles eilutes as jau nepasakosiu, cia atskiros knygos reiktu. Bet per kokias 10 letu minuciu sulaukem pakelto slagbaumo.

Zodziu, viskas gerai, kas gerai baigiasi :)

Written by Ieva