Siandien ryte paliekam centrini Vietnama ir skrendam i didziausia miesta Saigona (arba Hosimina, kaip jis oficialiai vadinasi).
Hue oro uostas mazytis, siuo metu skirtas tik vietiniams skrydziams. Sako pries kazkuri laika skraide i Siem Reap’a Kambodzoje, taciau siuo metu sie skrydiai sustabdyti, tiketina, kad neilgam :)
Skrydis iki Saigono valanda su trupuciu, todel neilgai trukus mes jau vietoje 😀

Artejam prie Saigono

 

Sis vyrukas stovejo salia laiptu kol visi islipo, kad pradejus lyti palydetu su skeciu iki autobuso

Prie bagazo atsiemimo pastebime keista fenomena – vietiniai daiktus pakuoja ne i lagaminus ar krepsius, bet dezutes. Visokiausiu dydziu ir spalvu 😀 Ir cia salyje, kur lagaminas gatves turgelyje kainuoja greiciausiai tiek pat kiek deze :)

Kas dezuteje keliauja?

Musu kuprines keliauja maisuose, kad nenuplesytu dirzu jas kraudami

Panasu, kad pries mums nusileidziant per miesta prauze lietus, nes visur aplinkui balos, bet lietaus jau nematyti. Mus pasitikusi gide papasakojo, kad Saigone jie turi tik du metu laikus – karsta ir karstesni 😀 Dabar pastarasis…
Saigonas po salies padalinimo buvo Pietu Vietnamo sostine, Vietnamo karo metu cia buvo pagrindine amerikieciu baze. Po salies suvienijimo miestas buvo pervadintas Ho Si Mino garbei, taciau vietiniai ir toliau ji vadina Saigonu (ju kalba tai reiskia medvilne), oro uosto kodas, beje irgi labiau panasu i Saigona nei Hosimina (SGN).
Saigone gyvena 10 milijonu gyventoju ir 5 milijonai motoroleriu. Tiek daug ju vienoje vietoje anksciau nesam mate 😀 Automobiliu tokio dydzio mieste tik 300 tukstanciu… Musu gide jauna mergaite studente, todel apie motorolerius suzinom viska – kaip tai yra pagrindinis saigoniecio statuso elementas, kurie modeliai geresni uz kitus, kurie geriausi (jusu ziniai tai Honda SH – jei turi tokia, visos merginos tavo, ir balso tonas kuriuo ji tai sako, nepalieka jokiu abejoniu, kad taip ir yra, jai kelia nuostaba, kad mums jie visi vienodi 😀 ). Zodziu, geras motoroleris kainuoja 2.000 USD, prastas kinietiskas 1.000 USD. Honda SH kainuoja 5.000 USD, o jei surinkta Italijoj – 10.000!!! Sako su tokia nelabai galima vazineti velai vakare, nes paprasciausiai atims 😀 Isgirstam apie rubu, skirtu vazineti motoroleriais madas, apie tai kaip veido kauke derinama prie striukes 😀
Bet linksmiausia, kad vietine kalba motoroleris vadinamas Honda 😀 Juokiasi, kad kai tevai klause jos koki jai nupirkti, klausimas skambejo „kokios hondos nori? Yamaha, Suzuki?“ 😀
Tai va, tokia pradine info apie motorolerius, o pirmas musu lankomas objektas Saigone – karo muziejus (War Remnants Museum). Mus iskart perspeja, kad gali pasirodyti pakankamai vienasaliskas ir propagandinis, kad turetume tai omeny.
Tiesa sakant jis nera pakankamai toks, jis visiskai toks. As suprantu, kad amerikieciai siame kare tikrai nebuvo gereciai, ir ju padaryti karo nusikaltimai sioje salyje tikrai ziaurus, bet kazkaip trukta objektyvumo ir kitos puses atspindejimo. Taciau nereikia pamirsti kokioje salyje esam…
Dauguma ekspoziciju – ziaurios nuotraukos, taip pat turi visa platu ruoza amerikieciu ginkluotes.

Garsiosios Napalmo mergaites nuotraukos originalas

Berniukai ir ginklai

Siena, skirta kare zuvusiems fotografams atminti

Ziaurioms nuotraukoms buvau pasiruosus, dar pries einant Aleksas perspejo, kad cia tikrai nieks nerodys pagrazinto vaizdo, todel atsilaikiau pakankamai stipriai. Taciau lauke jie turi vadinama „tigru narvu“ ekspozicija. Pietu Vietnamas turejo specialu kalejima Con Son saloje, kurioje karo belaisvius laike mazyciuose spygliuotos vielos narvuose, o zudydavo juos dar nuo pracuzu laiku likusios giljotinos pagalba. Salia nuotraukos kaip ta sala atrodo dabar – su graziu 5 zvaigzduciu viesbuciu ir balto smelio papludimiais. Tas kontrastas ir staigus suvokimas apie begalini zmoniu ziauruma mane ir sulauze. Turiu prisipazinti, kad apsizliumbiau kaip vaikas iki stadijos kai balsas pradeda uzsikirtineti. Kazkaip net ir rasant apie tai renkasi asaros…

„Tigru narvai“

Toliau – prezidento rumu lankymas. Cia jau tarybinio pobudzio ekspozicija. Kazkaip tokiu pastatu tikejausi Hanojuje, bet pasirodo jie Saigone… Keista 😀

Prezidento arba susivienijimo rumai

Rusu isvaduotoju tankas, apacioje – pasivaiksciojimas bunkeriu

Vienas is zymiausiu Saigono objektu – Ben Than turgus. Jis paciame miesto centre ir pardavineja viska – nuo rubu ir suvenyru iki prieskoniu. Nakti cia buna pagrindinis lauko maisto centras mieste.

Ben Than turgus – vienas is miesto simboliu

Vakare issiruosiam pasivaiksciojimui po miesta. Saigonas garseja kolonijine architektura ir cia tikrai netruksta graziu pastatu, menanciu prancuzu laikus. Tuo paciu salia kyla didziuliai dangoraiziai, suteikdami grazaus kontrasto ir sustikprindami didmiescio ispudi.

Kolonijinis Saigonas

Pakeliui randam „fitneso“ parkeli. Cia daug ivariu stacionariu treniruokliu – dviraciu, elipsiniu treniruokliu, siaip visokiu padedanciu judeti ivairiais budais. Beveik visi uzimti, moteriskes nepaprastai atsakingai sportuoja. Viena senute (jai sportuoti pagal vaizda jau geru simta metu nebegalima) sedi ant suoliuko ir saziningai maskatuoja kojomis pirmyn atgal. Va ko truksta musu miestui! Rimtai!!!!
wpid-Photo-20140731152626.jpg

Fitneso parkelis

Del gatves maisto neapgavo, salia esanciose gatvese per pusvalandi iskyla didziuliai lauko restoranai. Galima kokia valanda sedeti ir nieko daugiau neveikti kaip stebeti, kaip jie dirba. Nemeluosiu – kaip laikrodukas, kiekviename dirba geras pussimtis zmoniu, visi sukasi savo vietoje ir tiksliai zino ka ir kada daryti. Toks jausmas, kad jie net nesisneka tarpusavyje, bet gamina nerealaus sudetingumo patiekalus, tiesiog gatveje, visiems „ant akiu“.

Kai issirinkti maista nepaprastai sunku…

Vakariene

Vakariene buvo tikrai nereali 😀 Gavom ir grilintu juru gerybiu ir sviezios zuvies ir jei skrandziai butu buve didesni butume valge ir valge dar ir dar.
Musu viesbutis Majestic Saigon stovi paciame miesto centre, ant Saigono upes kranto. Jis pastatytas 1920 metais ir puikiai islaikes kolonijine dvasia.

Musu viesbutis – istorinis miesto simbolis

Vakare uzlipam ant stogo, kur isikures vienas is keleto restoranu ir baru. Atsiveria grazus vaizdas ir aplinkui supanti miesta ir upe. Karo metu, cia megdavo lankytis karo zurnalistai, kurie buvo pamege sio viesbucio pasididziavima – kokteli Laimingas Saigonas (Happy Saigon). Isbandom ir mes 😀 Negaliu pasakyt, kad kazkas nepaprasto :) Kokteilis kaip kokteilis 😀

Vakarinis kokteilis :)

Written by Ieva