Siandien nubundam nuo ryskios saules uz lango. Atitraukus uzuolaidas jura ir papludimys atsiveria visu groziu. Akimirka net uzsinori niekur neiti ir tiesiog likti cia ;). Taciau Changas viesbutyje bus jau uz gero pusvalandzio, todel dar reikia speti papusryciauti ir i kelia. Siandien planuose dar vienas Unesco Paveldo sarase besipuikuojantis eksponatas – senovinis Hoi An miestelis. Stebuklo deka jo senamiesti aplenke bombardavimai, todel visas stovi toks koks buvo pastatytas dar viduramziais. Tuomet tai buvo vienas svarbiausiu prekybiniu centru pietryciu Azijoje, kur lankydavosi pirkliai ne tik is aplinkiniu saliu, bet ir is „tolimosios“ Europos.
Siuo metu centrineje salies dalyje sausasis periodas, todel galim pasidziaugti melynu dangum ir ryskia saule.
Hoi An – salies tekstiles sostine, kuri garseja savo silko gaminiais. Pirmas musu sustojimas – silko fabrike. Pamatom kaip auginami silkaverpiai, kaip is ju susuktu kokonu verpiami silko siulai, kaip audziamas silko audinys.

Silkaverpiai

Jau uzaugo :)

Nuo jauniausiu iki vyriausiu…

Pries verpima kokonai pamerkiami i karsta 70 laipsniu vandeni

Is vieno kokono isverpiamas 4 km ilgio silkinis siulas

Salia, didziule siuvykla, kurioje galima uzsisakyti kostiuma, suknele, palta ar ka tik nori, ir visa tai pasiuvama iki vakaro :) Dar Bukareste nusprendem, kad butinai reikia pasisiuti tradicine vietnamietiska suknele Ao Dai, todel leidziames ikalbami. Mergaitems dideli ispudi padaro mano ugis, matuoti mane ateina net keturiese.

Matuojames :)

Mane visa ismatuoja, viska susiraso, ir sako, ateikit vakare, jei dar reiks ka pataisyti, turesim tam laiko. Uztrunkam pusantos valandos, kol issirenku modeli, medziaga, kol ismatuoja visa nuo galvos iki koju, todel kai iseinam i lauka, karstis jau spaudzia prie zemes, bet dangaus zydrumas viska atperka.
Iejimas i Hoi An senamiesti mokamas (nuo mokescio atleisti tik jo gyventojai), draudziamas masinu eismas, todel niekas nedrumscia ramybes. Esu tikrai nemazai pasaulio apkeliavus, bet tai ka pamaciau siame miestuke pribloske geraja prasme. Tokio grozio jau senai nebuvau macius. Visi namukai originalus, issaugoti, puosti graziais ornamentais. Kartais net atrodo, kad esi kazkur lotynu amerikoj, spalvoti namukai, ryskios geles ir zydras dangus…

Japonu tiltas, junges kinu ir japonu kvartalus, pastatytas 1590 ir vis dar stovi

Originalus pirkliu namas, potvyniu metu gyventojai vis dar persikelia gyventi i antra auksta

Pirmas aukstas – valgomasis ir garazas viename

Idiliskos Hoi An’o senamiescio gatveles

Kinieciu sventykla

Garsieji kinieciu generolai

Taip uzrasomas noras ir uzdegamas smilkalas, kuris smilksta visa menesi

Centriukas

Saule ir melynas dangus :D

Vakarais visi namukai apsvieciami kiniskais zibintais

Pasivaikstom gatvelemis iki pirmos valandos, aplankom keleta sventyklu, muzieju, tuomet pasidaro per karsta, todel nusprendzia grizti i viesbuti ir grizti cia vakare. Sako, tuomet viskas pasidaro dar graziau. Siuo metu sunku tuo patiketi :)
Viesbutyje is pradziu bandom bazuotis prie baseino, bet vejelio nulis, o baseino vanduo ne tai kad nesaltas, jis net ne siltas, jis beveik karstas 😀
Todel priimam sprendima persikelti kelis metrus i sona, prie juros :) Cia ir vejelis pucia ir juros vanduo gerokai vesesnis. Prisimaudom iki soties, kaip vaikystej Baltijos juroj, kai galima sokineti per bangas. Pliusas, net ir po pusvalandzio sitame vandenyje nepasidaro salta.

Viesbutyje

Ketvirta valanda is viesbucio pajuda autobusiukas, vezantis i senamiesti, todel nusprendziam bandyti apsisukti su juo. Ir tuomet visiskai netiketai uzeina lietus. Mes kaip tik spejam ieiti i kambari, pro balkona dar matau, kad viena moteriske bando isbegti is juros, bet liutis uzklumpa pusiaukelej. Tropines audros tuo ir zavios ateina per minute, uz dvieju, jau nesimato nei zemes ne dangaus.[/caption]

Plano nekeiciam, nusprendziam tik pasiimti skecius, sita liutis greitai baigsis, o be to, oras vistiek siltas, truputis vandens tikrai nepakenks.
Skeciai geri, pasivaikstom po visiskai uzpiltas gatves, bet nuotaikos tai negadina, gal net idomiau 😀 Prieinam labai jaukia kavinuke, nusprendziam, kad pats laikas uztarnautu pietu. Kadangi terasa atvira, sedint viduj matosi ir girdisi kaip pila lietus. Romantika :)

Kavineje

Laukiam maistelio ir kol lietus baigsis

O lauke lietus lyja…

Uz geros valandos lietus baigiasi, pradeda temti. Vakarais visas miestelis apsvieciamas kinietiskais zibintais, elektrinis apsvietimas isjungiamas. Tai prideda jaukumo ir nepaprastos atmosferos. Gera is viso nieko neveikti, tik vaikstineti is vienos parduotuveles i kita, arba apskritai vaikscioti gatve pirmyn atgal ir geretis vaizdais.

Naktinis Hoi An

Naktinis Hoi An

Naktinis Hoi An

Naktinis Hoi An

Sutemus i upe leidziamos zvakutes (reikia tik nora sugalvot)

Upe nakti

Naktinis Hoi An

Japonu tiltas nakti

Truputi paslydau :D

Lietsargiu samurajus

Naktinis Hoi An

Miestas apsaugotas nuo triuksmo ir masinu uzimo :D

Astunta valanda einam apziureti sukneliu :) Musu jau laukia. Minimalus isiaurinimas Ao Dai, visa kita tiko kaip nulieta. Palaukiam 15 minuciu kol patvarko, Aleksas per ta laika speja atrasti silkinius chalatus 😀 Ir vel nenori rengtis senu drabuziu 😀 Sako, tai geriausias pirkinys sioje kelioneje 😀

Truputi isiaurinsim nugaroj…

Ilga silkine suknele, dabar belieka, kad kas i rimta pasimatyma pakviestu :D

Nepatingim grizti atgal, pasivaiksciojam gatvelemis, sugebam netgi isplaukti pasiplaukioti valtele naktine upe, paleidziam noru zvakutes, isgeriam arbatos su desertu ir pagaliau esam pasiruose judeti atgal. Buvo tobula tobulu atostogu diena!
PS. Siandien susipazistam su nauja ziniu praneseja. Sitos uniforma zalia 😀 Idomu kame skirtumas…

Ziniu skaitytoja

Written by Ieva