Gyventi 22 aukste gerai – nesigirdi misko osimo ir masinu uzimo, taciau niekas ir niekur nera apsaugotas nuo kaimynu triuksmo (visa ryta dauze kazkokius daiktus i grindis – mano vaizduote iki siol negali atsigauti nuo visu imanomu variantu gausos) ir be abejo nuo aptarnaujancio personalo, kuriam butina, tiesiog butina, pradeti tampyti kazkokius daiktus po koridorius nuo pat 6 valandos ryto :) Pliusas – nera ko miegoti, kai uz lango atostogos ir dar tokios sauletos. Vaizdas pro balkona, zada gerai diena, laikas keltis ir judet pirmyn.

IMG_0151

Sios dienos planas paprastas – vakare turim buti Eilate, kuriame musu laukia be proto brangus viesbutis ant Raudonosios juros kranto. Viesbuciu kainos ir kokybes santykis sioje salyje tikrai pribloskia. Tai kas turistineje salyje kainuotu kokius 100 EUR uz nakti, cia kainuoja grazius 300-400 USD… Guodzia bent jau tai, kad visur i kaina iskaiciuoti pusryciai, o sioje salyje sako jie nepakartojami :) Belieka tiketis!

I Eilata nusprendziam vaziuoti per Jeruzale, nes niekad nezinai kada dar cia atvaziuosim, o neaplankyti pagrindinio turizmo traukos centro butu neatleistina. Jeruzale nuo Tel Avivo nutolus niekingus 60 km, keliai puikus ir po valandos mes jau cia.

Jeruzale

Siandien penktadienis, nedarbo diena Izraelyje. Nusileidus saulei prasides Shabas ir tuomet viskas uzsidarys ir niekas nedirbs. Sako net visuomeninis transportas nevazineja. Kol kas sunku patiketi, pamatysim :)

Vaziuojant i Jeruzale visi pirmiausiai gasdina kaip negalima ivaziuoti su nuomota masina i Palestinos teritorija, masina, sako, reikia palikti prie sienos, o is ten arba su taksi, arba pestute. Nedrisdami kirsti tos sienos netycia, vaziuojam atsargiai. Norime patekti kuo arciau centro, bet niekas negali pasakyti kur jis tiksliai yra :) Issirenkame viena objekta, kuri zinom – Raudu siena – ir bandom vaziuoti iki jo. Is ten jau kazkaip suksimes aplinkui. Beda, kad kelias iki Raudu sienos panasu, kad kerta Palestinos teritorija (siaip labai sunku susigaudyti kas ten kieno), todel priarteje prie senoviniu griuvesiu nusprendziam mesti masina pirmoje pasitaikiusioje vietoje ir eiti pesciom. Bebandant internete isgooglinti „lankytinu vietu“ zemelapi randam, kad galima senaja Jeruzale apeiti ja juosiancia gynybine siena. Pasak Biblijos, Jeruzales gynybine siena pradejo statyti Karalius Dovydas, ja isplete jo sunus Karalius Saliamonas, o dabartini savo pavidala ji igavo 16 amziuje valdant Suleimanui Didziajam. Si siena juosia visa senamiesti, kuris savo ruoztu padalintas i 4 kvartalus – krikscioniu, armenu, zydu ir musulmonu. Pasak nuorodu, uzlipimas ant sienos ties Dzafos (Jaffa) vartais, todel nieko nelaukdami traukiam link ju.

Isorine senamiescio siena

Jau viduj

Gatveles siaurutes, daug senu pastatu, kaviniu, lauko prekybos tasku. Kazkuo primena Sarajevo, Baku senamiescius. Pereje armenu kvartala islendame tiesiog prie Dzafos vartu. Visai salia verda didziulis turgus, greta – didoka aikste.

Jaffa vartai

Visoje sitoje maisalyneje labiausiai truksta nuorodu kaip gi ant tos sienos uzlipti. Salia – turizmo informacijos centras – uzeinam. Ten nuobodziaujanciu veidu sedincio jaunuolio (turiu pasakyti, kad nedidele patalpa pilna zmoniu, taip kad nuobodziauti tikrai nebuvo reikalo, bet…) klausiam – kaip patekti ant sienos. Jis letai letai, pavargusiu balsu sako, iseinat, pasukat i kaire, tada per turgu iki galo, tada i desine ir ateisit. Sakau, gal nesunku butu ant zemelapio parodyt, veidas persikreipia, bet siaip ne taip atbulom rankom paduoda viena is keliu simtu nemokamu zemelapiu sako, „va“. Va tai va, sako zino. Iseinam, pasukam i kaire ir iskart patenkam i turgu. Turgus didelis, sausakimsas, primena Turkija ar Maroka.

Jeruzales turgus

Jeruzales turgus

Jeruzales turgus

Pro prekystalius nukrautus rubais, antikvariniais daiktais, pigiais suvenyrais, granatais ir ju sultimis prasibraunam iki galo, pasukam i desine ir jauciu, kad tikrai ne ten einam :) Juk stovejom ranka liesdami reikalingus vartus, dabar per puse senamiescio nusikalem i visai kita jo puse. Issitraukiam iskovota zemelapi, susirandam kur esam ir tada suprantam. Paslaugusis vaikinas mus pasiunte LINK Raudu sienos, ne ANT gynybines sienos. Matyt apsnudes (Aleksas turejo idomesne versija) tingejo net isklausyt iki galo. Kagi, apsisukam ir atgal :) Aplinkui labai traukia visokie kepami mesiski ir netik skanestai, bet nusprendziam is pradziu apeiti siena, o tada ramiai atsisesti kur uztarnautu pietu.

Griztam prie vartu, suvenyru parduotuvelej issiaiskinam kur iejimas, ieinam, o ten stovi kokiu 3 metru grotos su uzrakintais vartais ir tikrai nepanasu, kad kas dirbtu. Griztam atgal. Vyrukas sako, taigi siandien penktadienis, siaurine siena eiti negalima. Ateikit ryt arba poryt. Sakom, siandien isvaziuojam. Sako, tai ryt neateisit??? Toks vat produktyvus pokalbis :). Tada issiaiskinam, kad galima uzlipti ant pietines sienos dalies. Ji trumpesne, bet nelabai turim is ko rinktis. Pasirodo, antra valanda uzsidaro ir ji (nes tadaaam, arteja garsusis Shabas), dabar be desimt dvi… Staigiai susisukam su bilietu isigijimu ir begam, atsainiai nurodyta kryptimi. Sienoje randam duris-vartus, pabeldziam, islenda senukas, letai pasiziuri i musu bilietus ir dar leciau sako, tai jums ant sienos reikia…. (Tai NE!!!). Pasirodo iejimas dar uz vieno kampo. Atbegam pagaliau prie teisingu vartu, turim dar tris minutes. Beldziam, bet niekas neatidaro… Iskise liezuvius atskuodzia dar viena turistu pora, padeda belsti. Islenda dar vienas ziauriai nepatenkintas seniokas, sako, velu jau. Visi keturi pradedam saukti, kad dar dvi minutes, kad turim bilietus ir pan, kol galiausiai jis nusileidzia ir atidaro vartus. Cia ir buvo visas didysis darbas, kuri reikejo atlikti – atidaryti vartus :). Zodziu, su nuotykiais, bet jau viduje. Dabar jau galim neskubet ir ramiai pasivaikscioti. Uzlipus ant sienos atsiveria labai grazus vaizdai i senaja Jeruzale ir ja supanti naujaji miesta, kaip ant delno visi ypatingi objektai: Dovydo bokstas, Alyvu kalnas ir kt.

Vaizdas nuo sienos

Vaizdas nuo sienos

Ant sienos

Siena

Palaipioti yra kur

Visi grize is Izraelio pirmiausiai pasakodavo, kad cia labiausiai i akis krenta ginkluoti policininkai ir kariskiai. Iki sios akimirkos nematem ne vieno, o dabar apacioj isvydom visa pulka vyru ir moteru, ginkluotu didziuliais automatais, zygiuojanciu gatve.

Mes cia, kad apsaugot jus :)

Dabar jau tikrai saugu :)

Nulipimas nuo sienos prie pat Raudu (Vakaru, kaip ji vadinama angliskai) sienos. Kadangi zydams tai svenciausia vieta Zemeje, norint prie jos patekti tenka praeiti metalo detektorius. Atskirus vyrams ir moterims. Paprasiau, kad leistu nufotografuot, ilgai mastes, galiausiai sako, gerai, tik greitai.

Instrukcija

Atskiri metalo detektoriai

Ir stai mes nedideleje aiksteje, kurios vienas krastas ir yra garsioji siena.

Raudu siena

Ji atitverta dekoratyvine tvorele, paliktas tik siauras praejimas, salia kurio ant plastmasines kedes sedi pikto veido moteriske ir visus einancius nuziuri. Mes pradedam eiti, jinai i mus pasiziuri ir pradeda urgzti, tipo „nea“, ir pamoja mums ranka eiti atgal. Hmmm, susimastom. Prisiminiau, kad Jeruzaleje zmones ypac jautriai reaguoja i apsirengima, sako net jei galvojat kad esat apsirenge perdaug konservatyviai, cia visiems atrodys vistiek per laisvai. Galvoju, gal kliuna, kad mano marskineliai trumpom rankovem (lauke tikrai karsta todel megztinis buvo pirmas, kuris krito nelygioj kovoj su oro temperatura). Apsirengiu megztini, ir vel bandom praeiti. Rezultatas toks pat, moterriske vis dar ziauriai nepatenkinta. Paeinam i sona ir mastom toliau kas gi ne taip. Aprengiam megztiniu Aleksa, bet tai moteriskes nesuminkstina, ji ir toliau moja mums ranka. Ir tada ateina nusvitimas. Salia stovi mazas zenklas, rodantis, kad sis iejimas moterims, vyrams – is kitos puses. Tada atkreipiam demesi, kad teritorija prie sienos padalinta i dvi dalis ir atskirta dar viena tvorele – du trecdaliai skirti vyrams, trecdalis – moterims. Taigi issiskiriam, ir kiekvienas patraukiam prie atitinkamo iejimo. Moteriske sedi rami. Praejom :) Ivertinus objekto svarbuma zydams, i pirmas gretas nesiverziu, viska apziuriu is toliau. Besimeldziantiems cia tikrai ypatinga vieta, nesinori turistinem uzgaidom (cia as prie Raudu sienos) jiems trukdyti. Nuo sienos negalima nueiti atsukus jai nugara, visi nueina atbuli. Grazu…

Moteru ir vyru zonos

Kazkas susisuko greiciau

Isejus is aikstes vel patenkam i turgaus surmuli. Netycia atsirandam gatveleje, vedancioje i musulmonu kvartala, sedi joje du vyrukai su automatais (vienas zydas, kitas arabas), i mane pasiziuri ir sako „tu, nea“. Supratom, neisim 😀

Gatveles

Saldumynai

Prieskoniai

BRASKES!!!

Gal mesos?.

Turguje pradedam ieskoti kur pavalgyti, bet niekaip nesugebam rasti kazko tinkamo, vis atrodo, kad dar ne ta vieta, paeikim tolyn. Taip po truputi atsirandam ten, kur musu kelione ir prasidejo. Trumpas pasitarimas ar metames „ant antro rato“, ar judam Eilato link ir sustojam pavalgyt pakeliui. Kadangi jau gili popiete, nusprendziam, kad laikas nelaukia ir patraukiam link masinos. Randam ja, stovincia vienisa apleistoj stovejimo aikstelej, grazia ir tvarkinga (kazkur pasivaiksciojimo vidury supratom, kad palikom visus savo dokumentus kuprineje, o kuprine palikom masinos bagazinej, manau visi sutiksim, kad tokiais atvejais mintys moka greitai nubegti i prieki ;))

Viskas tvarkoj!

Kol bandom isvaziuot is miesto pravaziuojam rytine miesto dali, kurioje gyvena skurdzioji musulmonu dauguma. Vaizdas baugokas, sako cia geriau sutemus nesirodyt. Tikiu…

Rytu Jeruzale

Isvaziavus is miesto vis ramybes neduoda mintis, kur gi ta Palestinos teritorija, i kuria musu neileis. Vis dar jos neprivaziuojam…

Kelias Eilato link

Panasu, kad pradedam leistis link negyvosios juros, nes pakelese atsiranda zymejimai kiek metru esam zemiau juros lygio (kaip Alpese, tik atvirksciai).

150 metru zemiau juros lygio

300 metru zemiau juros lygio

Sustojam „paskutineje degalineje Izraelio teritorijoje“, isgeriam kavos, maisto jie neturi, paziurim kaip vietiniai fotografuojasi su uzdarbiaujanciais kupranugariais ir judam toliau.

Palangiskas vaizdelis

Pakeles grazuolis

O stai ir negyvoji jura. Ir tada mane apima ir nebeapleidzia jausmas, kad mes jau seniai vaziuojam Palestinos teritorija. Kiek pamenu, vakarinis Negyvosios juros krantas tikrai priklauso jiems. Visa laime turim interneta ir visagalio google deka, mano itarimai pasitvirtina. Tiek vat tiesos tuose perspejimuose apie sienas, nuomotas masinas ir t.t.

Negyvoji jura

Kelias palei jura

Salia kelio visur stovi zenklai draudziantys maudytis juroje ir apskritai likti jos pakranteje po saulelydzio.

I rytus nuo kelio eiti draudziama

Maudytis draudziama

Privaziuojam grazia oaze ir kadangi tai pirma vieta, panasi i tokia, kuroje gali buti maisto, nusprendziam sustoti. Leidziasi saule, grazu… Aplinkui zuja slapi ir murzini zmones, itariam cia galima maudytis juroje ir tepliotis sveikuoju jos purvu.

Dykumos oaze

Instrukcijos

Yra ir besimaudanciu

Dvi dideles Frankfurto desreles su garstyciom pasirodo skaniausias maistas pasaulyje (panasu, kad esam jau gerokai isalke).

Priartejus prie Eilato, privaziuojam patikrinimo posta. Jame keturi gerai ginkuoti vyrukai. Patikrina pasus, sako is kur jus cia? Sakom, siandien ar apskritai (niekad nezinai, kas juos domina). Nusijuokia, sako, apskritai. Sakom is Lietuvos. Sako, ooooo, pirma karta Izraelyje, sakom, aga, sako, tai geros keliones! Ir taip mes vel Izraelio teritorijoj. Tada prisiminem, kad isvaziavus is Jeruzales, priespriesinio eismo juosta judancios masinos irgi stojo prie panasaus posto, mes tada vis laukem, kur musu toks, bet nesulaukem. Panasu, kad patikrinimo postai yra tik ivaziuojant is Palestinos i Izraeili, o ne atvirksciai.

Sveiki sugrize i Izraeli!

I Eilata atvaziuojam jau gerokai sutemus. Miestelis nedidelis, per viduri perskirtas, vienoj pusej Izraeilis, kitoje – Jordanija.

Viesbutyje pasitikes vyrukas, isgirdes, kad Izraelyje pirma karta (cia panasu, kad mylimas ju klausimas), pavaisina mus sampanu, upgradina i aukstesne klase (kambaryje musu laukia dar vienas butelis sampano, vyno ir vaisiu su sokoladu). Malonu.

Rytoj zada +30 laipsniu, todel nesiruosiam nieko daugiau veikti tik tuo megautis 😀

Written by Ieva