Siandien prasideda kaip niekad anksti. Penkta rytoj jau stovim ant koju, sesta issiregistrave pajudam link oro uosto. Sitas miestas panasu, kad niekada nemiega. Gatves sesta ryto jau pilnos motoroleriu, labai daug zmoniu sportuoja parkuose, dauguma zaidzia badmintona.
Oro uostas labai netoli nuo centro (sako planuoja statyti nauja tarptautini oro uosta uz miesto, sita palikti tik vietiniams skrydziams), todel nepilnas pusvalandis ir mes jau vietoj. Atsisveikinimui dar gaunam dovanu ryziu seklu maiseli (vakar vakare vairuotoja lanke giminaitis is provincijos, todel paprasytas atveze mums ryziu is ten :D, pazadam auginti!)
Biliete parasyta – Vietnamo avialinijos, mes saziningai atsistojam i eile. Atstovim geras penkiolika minuciu, prieina musu eile, mergina pasiziuri i musu bilieta ir sako, jums prie Kambodzos avialiniju langelio! Pasirodo mazom raidelem parasyta operated by Cambodian Air 😀 Visuose normaliuose oro uostuose registracija vykdo avialinijos isdavusios bilieta, bet panasu, ne cia 😀 Kagi, sliauziam iki Kambodzos langelio. Cia eiles nera, gaunam ilaipinimo korteles ir pajudam link patikros. Uz musu stoveje vakarieciai su kuprinem irgi letai pereina is Vietnamo eiles i Kambodzos. Ryskiai ta pati problema 😀
Pirmiausiai eile prie pirmojo svietimo aparato. Jis tik vienas ir sviecia tik rankini bagaza, pro metalo detektoriu eiti nereikia. Pasijuokiam kad cia „butelio kaklelis“, nes uz jo kokios 6 ilgos eiles prie pasienio pasu kontroles. Issirenkam musu akimis greiciausiai judancia ir dar idomumo delei isimenam visus kitose eilese paskutinius zmones. Ziuresim ar teisingai issirinkom (as taip darau per kamscius vaziuodama i darba, dazniausiai laimiu 😀 ). Stovim savo eilej ir staiga girdziu kaip per garsiakalbi vietnamieciu dialektu skaitoma Alekso pavarde ir skrydis. Sakau, mus kviecia prie bagazo patikros, Aleksas nekalba conducter (cia visi HIMYM fanai supras analogija 😀 ), bet patiki manim ir mes su sirdgela paliekam savo vieta eileje ir griztam prie registracijos. Cia jau didokas burys zmoniu buriuojasi ties durimis virs kuriu parasyta Bagazo patikra. Svarbiai atrodantis vyrukas pamato mus ateinancius, paima Aleksa ir be eiles (taip ir nesupratau kodel) iveda i vidu. Ten moteriske pasiziuri ir sako ar turit budos skulptura? Galvoju velnias, turim, tokia 4 centimetru dydzio. Idomu kaip jie sviesdami didziule kuprine tai pamate???? Aleksas vis dar be kavos, vietnamieciu anglu kalba iki jo nedaeina 😀 Moteriske pakartoja ar turite budos skulptura. Ir tada isgirstu ka jinai is tikruju sako. Vietnamieciu tarimu wooden (medine) ir buda skamba lygiai taip pat, kazkas per viduri :) Sakau Aleksui, medine skulpturele uzkliuvo (vezames tokia didele grazia drozineta vietnamiecio su kazkokiu ryziu krepseliu skulptura). Aleksas sako, vezam. Moteriske vel „Kiek kainavo??“ „75 doleriai“, jinai nepatenkinta papurto galva, tipo eik is cia, suprantam, kad pagalvojo, kad bandom isvezti kazka svarbaus ir brangaus.

Del situ keliu minuciu nesusipratimo vel turim stotis i eile prie svietimo, tada issirinkti eile prie pasienio (cia labai ilgai viskas uztrunka). Visa laime ateina dar du miegantys pasienieciai ir atidaro du papildomus langelius. Mes budrus, greitai suskumbam pereiti prie vieno is ju. Aisku issirenkam ta, kuriam niekaip nesikrauna Windows’ai (nezinau, cia as taip spejau, nes kitas sugebejo patikrinti du zmones, kol musiskis galiausiai pradejo dirbti). Uzsieniecius cia isleidzia greitai, vietiniams kur kas sunkiau. Tiesa, musu gide pasakojo kaip sunku jiems keliauti i tolimas (suprask Europa ir Amerika) salis. Atmetus tai, kad bilietai kainuoja brangiai, kad reikia ambasadose gauti vizas, jie dar turi i depozita padeti 5.000 USD kaip uztstata, kuri atiduoda kai jie grizta. Cia kad nesugalvotu likti :( Palyginimui vietnamiecio metinis atlyginimas yra 1.000 USD, truputi labiau prasisukusio, 2.000-3.000. Universitetini issilavinima ir keliu metu staza turintys per metus gauna 5.000 USD…
Kadangi vietnamieciu pinigai nekonvertuojami, isvezti is salies ju negalima. Duty Free zonoj viskas doleriais, atsiskaityti vietiniais pinigais cia jau negalima…
Laiko iki skrydzio turim nemazai, todel dar spejam suvartoti dideli puoda sriubos ir kavos. Reikia gi kazka veikti. Aplinkui skrydziai i aplinkiniu saliu miestus (Pnompenis kiekviena karta issaukia nevaldoma Alekso krykstavima) ir vienas i Paryziu.

Ankstyvas rytas – ne mano metas :D

Lektuvas didelis – Airbus 321, bet apytustis. Juokingiausia, kad pustusciame lektuve visi susodinti labai kompaktiskai, bet jokiu tarpu, uztat visas lektuvo galas tuscias 😀 Vietnamieciai susodinti lektuvo priekyje, uz avarinio isejimo esanciose vietose – turistai. Dar gavus bilietus ilgai galvojom, koks lektuvo isdestymas, jei musu vietos E ir G. Normaliame lektuve 3+3, o ir daugumoje mazesniu vietos prie lango buna A ir F… Is kur tada G??? Atsakymas – vietines reiksmes „angliskoje“ abeceleje 😀 po E eina G. F nera isvis 😀

Musu lektuvas. Kokia raide eina po E?

Skrydis 45 minutes, tik pakilus jau imam leistis. Uz lango labai daug apsemtu lauku, visa kita labai zalia. Jau visai arti nusileidimo prasideda sventyklu vaizdai, cia ju tikrai daug.

Po kojomis – Kambodza

Lektuve gaunam susni popieriu, kuriuos reikia uzpildyti ivaziuojam i sali. Juokingiausia, kad narkotikai ir ginklai, cia ne prie draudziamu, bet prie deklaruotinu daiktu. Taip ir patikejom 😀
Nusileidzia lektuvas taip, kad net visas trinkteli, visi turistai pradeda kvatoti (kalem i zeme taip, kad man net zarnos apsiverte) ir dar ilgai nieks negali sustoti. Itariu, kad tokio dydzio lektuvui takas gali buti truputi per trumpas. Oro uostas kaip kokiam kurorte, jokiu „rankoviu“, jokiu autobusiuku. Islipai is lektuvo ir pedini laimingas link iejimo. Net ir savaite prabuvus Vietname, karstis cia pribloskia. 36 laipsniai ir 80% dregme sako daug… O sioje salyje musu laukia daug valandu laipiojimo po sventyklas 😀 Bus nelengva…

Sveiki atvyke!

Vizu gavimo procesas nesudetingas, tik labai jau daug popieriuku reikia uzpildyti. Vizas isdavineja kokie 7 zmones, visos moterys siuvineja (kol is musu viena paima dokumentus, kitos 3 saziningai kryzeliu siuvineja skaiciukais ismarginta drobe)… Be zodziu…

Kambodzos viza

Skirtingi patogumo lygmenys

Atvykus i Vietnama is Europos jautiesi kaip patekes i trecio pasaulio sali. Pragyvenimo skirtumas tikrai akivaizdus. Atvykus i Kambodza is Vietnamo apima toks pats jausmas. Skurdas uz lango baisus. Kazkuo primena Kenijos ar Gvatemalos kaimus. Didziausia beda – pilietinis karas, kurio metu buvo vykdomi gyventoju valymai. Si salis yra patyrusi viena baisiausiu genocidu pasaulio istorijoj, lengviau atsikvepe tik mirus Pol Potui 1998 metais… 75% gyventoju cia jaunesni nei 18 metu…
Miestelis (o gal reiktu sakyti miestas) Siem Reap vietine kalba reiskai Tailandas nugaletas (nemyli jie cia Tailando, daug metu jis juos enge), sako, kad del sios priezasties tailandieciai si miesta vadina senoviniu jo vardu Angkoru. Siame mieste net 300 sventyklu, visoje salyje daugiau nei 6.000.
Sustojam prie turizmo centro, kur esam nufotografuojami ir mums isduodami leidimai musu buvimo metu lankytis visose sventyklose. Be pazymejimo niekur negalima ieiti.

Cia isduodami leidimai ieiti i sventyklas

Didziausias salies vandens telkinys (ir didziausias ezeras visoje Pietryciu Azijoje) – Tonlesapas. Aplink ji gyvena dauguma salies gyventoju, besivercianciu zemes ukiu ir zvejyba.
Zvejai cia gyvena plaukiojanciuose kaimuose (taip lengviau prisitaiko prie liuciu sezono ir ju issaukiamu potvyniu). Skurdas nerealus, sunku net aprasyti kokiomis salygomis zmones cia gyvena :(

Sunkus zveju gyvenimas :(

Dar viena verslo krypciu – krokodilu veisimas ir ju odos apdirbimas. Nepaisant to, kad dauguma pasaulio jau mete isnaudoti siuos gyvunus del ju odos ir tokie gaminiai yra laikomi blogo skonio zenklu, rusu turistai sugeba sia pramone islaikyti. Jie – pagrindiniai dirzu ir krepsiu pirkejai, sako ju Kambodzoje labai daug, o atvyksta jie cia is savo pamegto Tailando keliom dienom, specialiai apsipirkti…

Rusu turistu dziaugsmas

Pagrindinis vietiniu maistas – ryziai, dar labai megsta visokius skerius ir vabzdzius, kurie puikus baltymu saltinis, riboto raciono salygomis. Gaudo juos stai tokiu polietileniniu „tinklu“ pagalba. Nakti vienoje ju puseje uzdega lempa (elektros cia nera, todel nakti visiska tamsa), vabzdziai naturaliai skrenda i sviesa, o tada atsitrenkia i polietilena ir nukrenta. Cia juos ir surenka 😀

Taip gaudomi skeriai

Kaimo centre – ant medzio – darbo skelbimai. Brangiausiai apmokama profesija – buhalteris, brangiausia pozicija siame skelbime – generalinio direktoriaus – 500 USD per menesi.
Dauguma vyru cia islaiko labai daug zmoniu, nes suaugusiu vyru nepaprastai truksta. Visi turi kelis darbus, stai musu gidas – ir gidas, ir mokytojas pradineje mokykloje, ir anglu kalbos mokytojas privaciai ir dar taksistas. Sako, kazkaip seima islaikyti reikia. Pragyvenimas nera pigus, ypac su tokiu issivysciusiu turizmu – maistas nebe Vietnamo lygio (zymiai brangesnis), benzinas tokios skurdo salygom – pusantro dolerio uz litra!

Darbo skelbimai ant medzio

Vaziuojant gatve akis vis uzkliuna uz keistu viskio ir plastikiniu buteiu, pripildytu neaiskaus geltono skyscio. Pasirodo, tai vietines degalines. Degalai brangus, todel pardavinejami po litra-du.

Pakeles degaline

Sustojam viename is kaimeliu. Gyvenimas verda aplink vietines reiksmes upe – kanala, sako, kad valdzia del anti sanitariniu salygu neleidzia cia gyventi, bet zmones nekreipia demesio. I sia upe suleidziama ir kanalizacija, joje visi maudosi, plauna rubus, nenustebciau jei ir geria jie sita vandeni. Ispudi dar sustiprina dziovinamos zuvies kvapas… Sunkiai nusakomas derinys. Visame siame skurde labiausia dziugina laimingu vaiku vaizdas :) Jiems tikrai ne motais, kokiomis salygomis jie gyvena, itariu, kad jie net nelabai isivaizduoja kaip galima gyventi kitaip. Nerupestinga vaikyste cia labai panasi i musiska – vaikai maudosi molio spalvos vandenyje, pamate mus (musu gidas – ju mokytojas), skuba pasirodyti kas ka moka – ima sokineti nuo liepto ir kitaip kovoti uz demesi :) Sis vaizdas kazkaip nuima sloguti uzpuolusi nuo visa apimancio skurdo…

Vezant per miesta tiek Vietname, tiek cia, gidai vis su pasididziavimu rodo i viesbucius, cia keturios zvaigzdutes, cia penkios. Cia apsistoja oficialios delegacijos, cia Angelina Jolie ir pan. Labai dziaugiasi atvezdami mus i grazu viesbuti :) Atrodo keista, bet tada prisimenu kaip visi vilnieciai didziavosi kai pas mus Kempinski pastate 😀 Musu viesbutis Sokhalay Villa Resort kiek toliau nuo miesto centro, tai didele teritorija su daug mazu namuku isdestytu vesliam sode aplink dideli dideli pagrindini baseina.

Musu viesbutis

Pagrindine miestro transporto priemone – tuk tuk’ai. 4 doleriai nuo viesbucio iki miesto centro atrodo normalu, nors aisku palyginus su Vietnamo kainomis, asara spaudzia 😀
Miesto centras – 4-5 gatves pilnos baru ir restoranu pilnai pilnos turistu. Jauciasi, kad atvykom i jau isitvirtinusi turizmo centra. Dauguma turistu korejieciai ir kinieciai. Taciau nemazai ir europietiskai atrodanciu zmoniu.
Siandien uzsinorim vakarietisko maisto, todel griunam bare pavadinimu kuri suprantam – Charlie’s ir gaunam sparneliu, sumustini ir vietinio alaus. Visu pajegumu plysauja Imagine Dragons. Siuo metu nieko daugiau nesinori 😀

Vakariene :)

Pasliauziojam po suvenyru parduotuveles, didziai laimei vienoje randam mazyte dalele Lietuvos 😀

Lithuanie

Rytdienai nusiperkam ilgas placias kelnes, nes aprangos kodas neleidzia nuogu keliu ir peciu, o po Hanojaus kosmaro su dzinsais tokiame karstyje daugiau tokios klaidos kartot nenorim :)
Pries vaziuodami atgal i viesbuti dar nusiperkam po naturaliu vaisiu kokteili. Du doleriai puikiai isleisti!

Naktinis kokteilis

 

Written by Ieva